Kineziologija – tai mokslas apie judesius (graikų kalboje: kiνnon – judesys, logos – mokslas), tačiau kalbėsime apie judesį plačiąja prasme. Daugelis žmonių išgirdę žodį judėjimas, judesys tai suvokia kaip mechaninį veiksmą, kurį mes galime atlikti – pakelti ranką, žengti žingsnį. Tačiau, judesys yra kur kas daugiau. Visa, kas mus supa – juda, visos mūsų kūno ląstelės ir net atomai – juda. Judėjimas yra visos gyvybės pradžia ir prasmė. Taigi, judesiu mes galėtume vadinti įvairius reiškinius: cheminę reakciją vykstančią mūsų kūne, minčių formavimąsi smegenyse, šilumos gamybą organizme, kalbą, sapnus ir, be abejo, patį mechaninį judėjimą.
Ar žinojote, kad su žmogaus kūnu galime bendrauti ne tik žodžiu, gestais, naudojant muziką ar kitas priemones? Gauti informaciją apie žmogaus kūno viduje vykstančius procesus galime ir panaudoję tokią struktūrą kaip žmogaus kūno raumenys. Žmogus turi virš 600 raumenų. Tai – labai didelė mūsų kūno masės dalis, sudaranti apie 40 procentų.
Sveikas žmogus turi daug normoreaktyvių (normaliai reaguojančių) raumenų ir juos nesunku įvertinti. Atsiradus sveikatos problemoms šie raumenys pradeda keistis. Kineziologo tikslas – rasti problemos priežastį, ją pašalinti ir padėti žmogui suprasti „kūno balsą”, kad ateityje būtų galima išvengti panašių sutrikimų. Diagnostikos ir gydymo metodas yra paremtas manualiniu (rankiniu) raumens(ų) testavimu. Šio testo metu vertinamas raumens tonusas ir jo gebėjimas atlikti normalų judesį. Jei testavimo metu randama daug silpno tonuso raumenų – turime išreikštą disfunkciją (sveikatos problemą).
Kineziologijos Istorija
19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje visuotinio mokslo pakilimo metu pradėta nuodugniau tyrinėti įvairias žmogaus kūno struktūras bei funkcijas. Rusų fiziologas Ivanas Pavlovas atlikdamas tyrimus su šunimis (tyrė sąlyginius ir nesąlyginius refleksus) vienas pirmųjų atrado skeleto skersaruožių raumenų ryšį su vidaus organais, kurį pavadino visceromotoriniu refleksu (pavyzdžiui, pripūtus oro manžetę šuns skrandyje buvo pastebėti nevalingi užpakalinių kojų raumenų susitraukimai). Vėliau tai patvirtino ir kiti mokslininkai. Tai buvo naujos metodikos pradžia.
Kineziologija Ir Taikomoji Kineziologija
Šiuolaikinės kineziologijos istorija prasidėjo 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai 1964 metais amerikietis gydytojas Džordžas Goodhartas panaudojo raumens testavimą savo klinikinėje praktikoje. Tai buvo didelio kelio pradžia. Dėl jos pritaikomumo įvairiose medicinos srityse ši metodika buvo pavadinta taikomąja kineziologija (angliškai – Applied Kinesiology). Buvo atrasta daugybė ryšių bei sąsajų tarp atskirų kūno struktūrų, įvairių sistemų, biocheminių procesų. Didelė dalis Rytų medicinos buvo integruota į šią metodiką (refleksoterapija, penkių elementų sistema, pulso diagnostika ir kitos).
Taikomosios Kineziologijos Simbolis
Triada
Tarptautinis taikomosios kineziologijos simbolis geriausiai atspindi visas sudedamąsias, nuo kurių, pasak specialistų, priklauso žmogaus visapusiška sveikata. Sveikatos pagrindas – piramidė, dar vadinama triada. Šio lygiakraščio trikampio kraštines sudaro kartu susijungę žmogaus organizme vykstantys biocheminiai procesai, psichoemociniai procesai ir žmogaus kūno struktūrinė sandara. Jei nors viena iš „kraštinių“ sutrinka, deformuojasi, tai įtakoja ir likusias „kraštines“. Taigi, visi šie trys komponentai turi tiesioginę įtaką vienas kitam. Pavyzdžiui, skaudant kuriai nors kūno vietai mūsų nuotaika subjursta (emocijos), keičiasi mūsų kūno padėtis į palengvinančią skausmą (struktūra), o kraujyje vyksta biocheminiai uždegimą moduliuojantys procesai.
Taikomosios kineziologijos emblema sudaryta iš trikampio, kurio trys kraštinės yra: struktūra, biochemija ir emocijos. Kalbant apie struktūrinę dalį turima galvoje šias metodikas: chiropraktiką, kranialinė osteopatija, stomatognorinė sistema (Temporomandibulinis sąnarys), raumenų technikos, akupunktūra (refleksoterapija). Biochemiją sudaro: alopatija, fitoterapija, homeopatija, ortomolekulinė medicina, mityba, toksinės medžiagos, alergijų gydymas. Emocinę būseną galime įtakoti šiomis metodikomis: psichoterapija, Bacho esencijom (aromaterapija), neurolingvistinis programavimas (NLP), homeopatija, ezoterika ir kitomis.
Apskritimas
Taikomoji kineziologija be minėtos triados taip pat akcentuoja į ratą susijungusias kitas svarbias organizmo struktūras:
- N – nervų sistemą;
- NL – neurolimfinę sistemą;
- NV – neurovaskulinę (nervų – kraujagyslių) sistemą;
- CSF – cerebrospinalinio skysčio (likvoro) cirkuliaciją;
- AMC – akupunktūrinę meridianų sistemą.
Visos minėtos sistemos naudojamos diagnostikoje ir gydyme. Nustačius sutrikimą ar disfunkciją ieškoma, kuri sistema ir kodėl tai sukėlė. Pavyzdžiui, skaudant galvą viena iš priežasčių gali būti kraujotakos nepakankamumas vertebrobaziliariniame baseine, tačiau pagrindinė to priežastis gali būti kaklo slankstelių patologija, tarpslankstelinių angų susiaurėjimas ir dėl to sutrikęs kraujo patekimas į smegenis. Taigi, svarbiausia rasti pirminę problemą. Tai padarius taikomos įvairios metodikos, skirtos jau minėtų sistemų korekcijai: manualinė terapija, medikamentinis gydymas, fitoterapija, kraniosakralinės technikos, mitybos korekcija ir kitos.
Taikomosios Kineziologijos Metodai
Kad būtų aiškiau reikėtų pakalbėti apie taikomosios kineziologijos naudojamas priemones ir taikomus metodus. Pagrindinė priemonė – teisingas ir tikslus raumenų testavimas. Tai pagrindas, nes netiksliai ištestavus raumenis susidarome klaidingą procedūros algoritmą. Kitos galimos priemonės: magnetai, kamertonai, biocheminiai testų rinkiniai, nozodai, eteriniai aliejai, fitoterapiniai – alopatiniai preparatai, homeopatija, spalvų rinkiniai ir kitos. Lokalizacija – probleminės zonos palietimas ranka arba magnetu. Provokacija – tai didelė procedūros sudedamoji dalis, kuria siekiama atskleisti pažeidimo vietą ir pobūdį. Ji gali būti: mechaninė (dirginamos tam tikros mechaninės struktūros pavyzdžiui: pritūpimai, lipimas laiptais, šuoliukai ir panašiai); cheminė – įvairių biocheminių medžiagų uždėjimas ant paciento liežuvio, siekiant sudirginti skonio receptorius (pavyzdžiui, į burną įdedamas nedidelis kiekis maisto); emocinė – teigiamos/neigiamos mintys, vaizdiniai, afirmacija (malda).
Kineziologija ir kitos medicinos sritys
Pagrindinis taikomosios kineziologijos pranašumas yra paprastumas. Ši metodika nereikalauja brangių prietaisų ar tyrimų norint gauti išsąmią informaciją apie mūsų kūno funkcijas ir jų sutrikimus.
Kitas, ne mažiau svarbus taikomosios kineziologijos pranašumas yra jos universalumas. Kadangi kineziologijoje taikomi metodai apjungia skirtingas medicinos sritis, todėl parinkti gydymą ar patikrinti paskirto gydymo efektyvumą gali bet kuris specialistas, nesvarbu ar tai bus kineziterapeutas, neurologas ar šeimos daktaras – užtenka panaudoti paprastą raumens testą.
Ir, ko gero, didžiausias kineziologijos pranašumas, kalbant apie naudą žmogui, yra tai, kad tai labiausiai individualizuota medicinos disciplina tarp visų, pavadinkim, tradicinių medicinos disciplinų.
Elementarus galvos skausmas
Pabandykime gana dažnai pasitaikantį žmonių nusiskundimą dėl pasikartojančio galvos skausmo iliustruoti tradicinės medicinos metodais.
Taigi tradicinė medicina, kuri paprastai prasideda pravėrus šeimos daktarės kabineto duris, bandytų jums išgydyti šį negalavimą siųsdama jus pas neurologą, o šis neradęs tipinei neurologijai būdingos simptomatikos pasiųs jus pas neurochirurgą, įtardamas užspaustą kaklo nervą.
Neurochirurgas be kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo, ar elementaraus rentgeno neturi ką per daug su jumis aptarinėti, tad keliausite pas radiologus.
Ilgai eilėje atstovėję arba tiesiog trumpiau eilėje buvę, bet brangiai sumokėję pagaliau turėsite kaklo srities stuburo bei galvos smegenų vaizdus, su kuriais grįšite pas neurochirurgą.
Šis nepamatęs fiziologiškai paveiktų nervinių audinių nukreips jus atgal pas neurologą, kuris truktelėjęs pečiais, atsargiai parekomenduos psichologo konsultaciją.
Psichologui jūs pasirodysite pakankamai sveikos psichikos, net jei ir turėsite vakarietiško pasaulio piliečiui būdingo nerimo ir streso požymių, tačiau dėl pasikartojančių simptomų visgi rekomenduos psichiatro konsultaciją.
Psichiatras, įdėmiai jus išklausęs, akivaizdžių blogybių neįžvelgdamas pasiūlys pabandyti pertraukti pasikartojančių galvos skausmų ciklą išrašydamas pačių nekalčiausių raminamųjų. Vaistai lyg ir veiks, bet dėl slopinamojo poveikio jausitės ne visai darbingas. Nustoję vartoti vaistus greičiausiai dar kurį laiką jausitės ne savas, gal būt suprastės miegas, galimai vėl grįš galvos skausmai.
Taigi, daug specialistų, daug sugaišto laiko, o taip pat ir pinigų, tačiau rezultato nėra – galvos skausmai vis dar kamuoja. Tad visgi kaip tokį nusiskundimą bandytų spręsti patyręs kineziologas?
Pirmiausia, pradėkime nuo to, kad skausmas yra natūrali organizmo reakcija į sutrikusią funkciją, jos reguliavimą ar pažeistą struktūrą. Neminint plataus spektro neurologinių susirgimų, galvos skausmą gali provokuoti blogas sąkandis, hormoniniai sutrikimai (moterims skausmas tokiais atvejais sustiprės prieš, per ar iš karto po mėnesinių), pasekmės po galvos traumų, kranialinių disfunkcijų, arterinio kraujo spaudimo (AKS) pokyčių, deguonies stygiaus, intoksikacijos ir taip toliau. Kaip matome, sąrašas gana ilgas ir ne galutinis.
Žiūrint iš taikomojo kineziologo pozicijos – svarbiausia surinkti tikslią anamnezę, kuri padės nustatyti darbo kryptį. Siekiant tai išsiaiškinti būtina atsakyti į tokius klausimus:
- Kokio pobūdžio skausmas?
- Kas provokuoja o kas sumažina skausmą?
- Ar skausmui būdingas sezoniškumas ir kaip dažnai jis atsiranda?
- Kuri galvos zona dažniausiai yra paveikta skausmo?
- Kokios priemonės padėjo kovoti su skausmu?
- Ar skausmo metu atsiranda kitų simptomų?
Tik surinkus plačią anamnezę mes galime pradėti testuoti raumenis, kurie vienaip ar kitaip susiję su skausmo zona ar sistema, galimai provokuojančia skausmą Pateiktame pavyzdyje apie hormonalinį moters galvos skausmą, testuosime visus reprodukcinės sistemos raumenis ir atliksime provokacijas su lytiniais hormonais.
Jeigu skausmo priežastis yra traumos pasekmės – reikės atlikti kraniosakralinį galvos įvertinimą – pažiūrėti, kaip juda kaukolės kaulai ir ar šitas judesys yra simetriškas bei taisyklingas.
Situacijos gali būti labai įvairios, todėl ir testavimo algoritmai labai skiriasi. Tik dingęs galvos skausmas parodys ar mes buvome teisūs ar ne. Išgirskite, kaip Kineziologija padėjo kitiems žmonėms atsiliepimų puslapyje.