Klinikinių atvejų analizė
Šioje skiltyje skaitytojas galės rasti sau naudingos informacijos apie įvairius klinikinius atvejus ir jų sprendimo būdus. Savo darbo praktikoje dažnai susiduriame su neįprastais pacientais, kurių problema reikalauja savito požiūrio ir specifinių žinių. Pasidalindami šia patirtimi mes tobulėjame patys ir praturtiname kitus.
Vienas iš geresnių būdų pateikti naudingą ir įdomią medicininę informaciją yra klinikinių atvejų(o) analizė, kada procedūra yra aprašoma nuo anamnezės iki konkretaus gydymo parinkimo, stebima dinamika ir koreguojami rezultatai.
Analizuojant kiekvieną klinikinį atvejį darbo praktikoje naudojami sutrumpinimai, kurie palengvina informacijos pateikimą. Dažniausiai naudojami sutrumpinimai yra šie:
- NR – normoreaktyvus raumuo;
- HR – hiperreaktyvus raumuo;
- HipoR – hiporeaktyvus raumuo (silpnas);
- PR – provokacija;
- TL – terapinė lokalizacija;
- CST – kraniosakralinė terapija;
- NK – neuro – kraujagysliniai taškai;
- ICV – ileocekalinis vožtuvas;
- TMJ – smilkinkaulio – apatinio žandikaulio sąnarys (temporal-mandibular joint);
- A – anamnezė;
- TFL – plačiosios šlaunies facijos raumuo.
Klinikinis atvejis NR 1 : krūtinės ląstos skausmas
A: Pacientas A.P 62 m. skundžiasi skausmu krūtinės ląstos srityje, plintančiu į kairę mentę, juosmenį. Nusiskundimai sustiprėja judant, naktį keičiant kūno padėtį. Apžiūros metu nustatyta ribota krūtinės ląstos ekskursija (ypač plaučių viršūnių), padidinta kifozė, spazmuota diafragma (daugiau kairėje). Atlikus raumenų jėgos testus rasta:
- m. seratus anterior sin. – HipoR
- m. deltoideus sin. – HipoR
- m. coracobrachialis sin. – HipoR
- m. scalenus sin. – HipoR
TL: Kairės pusės krūtinės ląsta
PR: kosulys, krūtinės ląstos mechaninis sujudinimas įvairiomis kryptymis, diafragmos padirginimas.
Atlikus detalesnį testavimą buvo išsiaiškinta, kad pacientas rūko apie 20 metų. Minėta simptomatika tęsiasi apie 10 metų (su pertraukomis). Nustatyta ryški intoksikacija plaučiuose, krūtinės ląstos jungčių uždegimas, diafragmos spazmas.
Pacientui sudaryta gydymo programa (specialiais preparatais, išvedančiais toksinus iš organizmo), kvėpavimo gimnastika, priešuždegiminiai vaistai. Praėjus 3 savaitėms gautas ženklus savijautos pagerėjimas.
Klinikinis atvejis NR 2. Gimdos nusileidimas
Pacientė I.P (47m.) atvyko testavimui ir turėjo šiuos nusiskundimus :
Nuolatinė įtampa pečių juostoje ir kakle (sėdimas darbas), galvos sukimasis ėjimo metu, menopauzės reiškiniai (karščio pylimas), nustatyta dešinio klubo artrozė.
Apžiūros metu nustatyta kiek sumažėjusi dešiniojo klubo sąnario judesių amplitudė, silpni dubens dugno raumenys. Tolimesnis testavimas parodė, kad labai nusilpę šie raumenys :
- m.gluteus maximus (abipus) – HipoR
- m.adductors magnus (abipus) – HipoR
- m.quadriceps dex. – HipoR
- m.sternocleidomastoideus (abipus) – HipoR
- m.trapezius dex. – HipoR
- m.pmc (pectoralis major clavicularis) (abipus) – HipoR
- m.iliopsoas (abipus) – HipoR
Terapinės lokalizacijos (TL) dėka buvo nustatytos pagrindinės kūno zonos, kurios labiausiai įtakojo susidariusią simptomatiką. Pirmieji du anksčiau paminėti silpni raumenys buvo susiję su gimdos nusileidimu (mechaniškai prikėlus gimdą visi raumenys tapdavo neįtikėtinai stiprūs. Jų nusilpimas labai pakeitė dubens padėtį ir viso kūno statiką bei dinamiką (padidėjo lordozė, kas privedė prie išreikštos kifozės susidarymo ir pečių juostos įtampos). 3-ias silpnasis raumuo – tai susidariusios klubo artrozės pasekmė. 4-as ir 5-as silpnieji raumenys buvo rezultatas susidariusios blogos laikysenos ir raumenų įtampos kaklo ir pečių juostoje, ko pasekoje išsivystė kranialinės problemos (žr. aprašymą apie kraniosakralinę terapiją). M.PMC silpnumas buvo įtakotas helicobacter pylori bakterijos krandyje.
Moteris prasitarė, kad ginekologai jai patarė nėšioti gimdos laikiklius (nuotrauka viršuje). Nusprendžiau juos kineziologiškai ištestuoti. Po to kai buvo įvertinti silpni dubens ir kojų raumenys, pacientės buvo paprašyta į makštį įsidėti vieną iš šių laikiklių ir vėl pertestuoti minėti raumenys. Apvalios formos laikiklis neturėjo jokios įtakos – raumenys liko silpni, tačiau įsidėjus keturkampį (mėlynos spalvos laikiklį) gautas ženklus dubens ir kojų raumenų sustiprėjimas ir laikysenos pagerėjimas (sumažėjo išreikšta juosmeninė lordozė ir krūtininė kifozė, pasikeitė įtampa kakle). Pakoregavus kraniosakralinę sistemą ir paskyrus vaistus nuo bakterijos skrandyje moters savijauta ženkliai pagerėjo.
Šis klinikinis atvejis parodo, kaip plačiai kineziologinis testavimas gali būti pritaikytas ir kombinuojant su kitomis priemonėmis ir gydymo metodais duoti labai gerų rezultatų.